Ketvirta savaitė
Ketvirta savaitė Italijoje vis labiau sprogsta pumpurais (Vakarė ieško susprogusių medžių).
Orai pas mus lyg ir šiltėja, bet nelabai... O tiksliau termometrų stulpeliai kyla aukštyn, bet kuo aukščiau jie kyla, tuo labiau į tai reaguoja Gardos vanduo, kuris pradeda garuoti ir dieną tvyro vėsa. Tokia rytinė vėsa.. Nelabai maloni. Nors teoriškai šią savaitę turėjo būti 20-23 laipsniai šilumos, ryte juntant šylantį orą staiga užplūsta ežero migla ir kartu su ja vandens šaltis Matyt taip ir bus, kol sušils Gardoje vanduo...
Na, o mums sekasi ir toliau puikiai. Šį šeštadienį turėjome dar vieną atradimą – šeštadieninį turgų Salo! Tai tikras atradimas su tikrais garsiai rėkiančiais italais, dar daugiau itališkų sūrių, dar daugiau dešrų, dar daugiau kumpių ir dar daugiau artišokų (o tiksliau visų daržovių, kurių karalienė čia matyt yra būtent ji). Visgi sūrių gausa stebina. Kaip ir jų dydžiai. Nepamenu, ar minėjome, bet Salo yra ir pagrindinis kol kas mūsų apsipirkimo marketas, kurio dydis, kaip dvi Panoramos Rimi parduotuvės. Kai pirmąkart joje lankėmės stebino makaronų ir jogurtų gausa. Žodžiu, -monės čia valgo ir nesiskundžia. Net vietinėje San Felice del Benaco parduotuvėlėje galima nusipirkti Gorgonzolos sūrio už 5 EUR (kur pas mus Lietuvoje provincijoje kaimo žmogus pajėgtų nusipirkti tokio??). Taigi, pratęsiant apie turgų – viskas daaaaaaaaaug pigiau. Jei parduotuvėje Bufala kainuoja apie 4 EUR, tai turguje ji kainuoja 2,5 EUR. Ir taip su visais sūriais. Tiesa, viskas parduodama tikrai dideliais kiekiais... Beje, juokinga buvo, kai turguje pieno – sūrių skyriuje pasiteiravome mergaitės varškės, - ši itališkai apie tai pašaukė savo kolegai ir jie kartu iš mūsų itališkai pasijuokė. Varškės Italijoje – nėra. Užtat prisipirkome kažkokių šviežių baltų sūrių, kurie primena skonį tarp Fetos ir balto lietuviško, tik tekstūra daug minkštesnė. O buuuuuuulkų pasirinkimas. Bandelės su dieviško skonio kremais (jis neaprašomas nenufotografuojamas ir neapsakomas). Tiesa, tuguje keptas viščiukas ne koks, kepsim namie.
Sekmadienį kėlėmės anksti (tiesa, kaip ir kasryt..). Nes dalyvavome maratone! Tiksliau jame dalyvavo Vakarė. Mažiausiųjų grupėje. O per apdovanojimus paskelbė, kad ji buvo vienintelė užsienietė. Buvo labai smagu. O Vakarė nubėjo 450 metrų (sąžiningai, tik kartą trumpam stabtelėjusi). Portese tiek entuziastų kaip šiandieną nematėme.
Iškart po maratono, kaip ir pridera sekmadienį, klausėme velykinių mišių.
Orai pas mus lyg ir šiltėja, bet nelabai... O tiksliau termometrų stulpeliai kyla aukštyn, bet kuo aukščiau jie kyla, tuo labiau į tai reaguoja Gardos vanduo, kuris pradeda garuoti ir dieną tvyro vėsa. Tokia rytinė vėsa.. Nelabai maloni. Nors teoriškai šią savaitę turėjo būti 20-23 laipsniai šilumos, ryte juntant šylantį orą staiga užplūsta ežero migla ir kartu su ja vandens šaltis Matyt taip ir bus, kol sušils Gardoje vanduo...
Na, o mums sekasi ir toliau puikiai. Šį šeštadienį turėjome dar vieną atradimą – šeštadieninį turgų Salo! Tai tikras atradimas su tikrais garsiai rėkiančiais italais, dar daugiau itališkų sūrių, dar daugiau dešrų, dar daugiau kumpių ir dar daugiau artišokų (o tiksliau visų daržovių, kurių karalienė čia matyt yra būtent ji). Visgi sūrių gausa stebina. Kaip ir jų dydžiai. Nepamenu, ar minėjome, bet Salo yra ir pagrindinis kol kas mūsų apsipirkimo marketas, kurio dydis, kaip dvi Panoramos Rimi parduotuvės. Kai pirmąkart joje lankėmės stebino makaronų ir jogurtų gausa. Žodžiu, -monės čia valgo ir nesiskundžia. Net vietinėje San Felice del Benaco parduotuvėlėje galima nusipirkti Gorgonzolos sūrio už 5 EUR (kur pas mus Lietuvoje provincijoje kaimo žmogus pajėgtų nusipirkti tokio??). Taigi, pratęsiant apie turgų – viskas daaaaaaaaaug pigiau. Jei parduotuvėje Bufala kainuoja apie 4 EUR, tai turguje ji kainuoja 2,5 EUR. Ir taip su visais sūriais. Tiesa, viskas parduodama tikrai dideliais kiekiais... Beje, juokinga buvo, kai turguje pieno – sūrių skyriuje pasiteiravome mergaitės varškės, - ši itališkai apie tai pašaukė savo kolegai ir jie kartu iš mūsų itališkai pasijuokė. Varškės Italijoje – nėra. Užtat prisipirkome kažkokių šviežių baltų sūrių, kurie primena skonį tarp Fetos ir balto lietuviško, tik tekstūra daug minkštesnė. O buuuuuuulkų pasirinkimas. Bandelės su dieviško skonio kremais (jis neaprašomas nenufotografuojamas ir neapsakomas). Tiesa, tuguje keptas viščiukas ne koks, kepsim namie.
Sekmadienį kėlėmės anksti (tiesa, kaip ir kasryt..). Nes dalyvavome maratone! Tiksliau jame dalyvavo Vakarė. Mažiausiųjų grupėje. O per apdovanojimus paskelbė, kad ji buvo vienintelė užsienietė. Buvo labai smagu. O Vakarė nubėjo 450 metrų (sąžiningai, tik kartą trumpam stabtelėjusi). Portese tiek entuziastų kaip šiandieną nematėme.
 |
| Startas!!! |
 |
| Apdovanojimai |
Iškart po maratono, kaip ir pridera sekmadienį, klausėme velykinių mišių.
 |
| Vakarė piešė tėtį |
 |
| Šiaip iš pasivaikščiojimų... |
jėga!
AtsakytiPanaikinti